Kaip veikia savavaldžiai automobiliai
Automobilių gamintojai dėl daugelio priežasčių skuba kurti savavaldžius automobilius. Ne tik dėl to, kad jie pasižymi mažesnėmis sąnaudomis ir sprendžia kamščių problemas, bet jie pasitarnaus mažinant avarijų skaičių keliuose.
Daiktų interneto technologija užtikrina, kad ateityje transporto priemonės bus viename tinkle su mumis supančiu pasauliu, o savavaldžiai automobiliai taps mūsų gyvenimo būdo centru.
Pernai JAV technologijų gigantas „Intel“ apskaičiavo, kad iki 2050 metų savavaldžių automobilių industrija bus verta 5,65 trln. eurų. Naujoji „keleivių ekonomika“ sukurs milžiniškas galimybes naujiems verslams.
Savavaldžių automobilių autonomiškumo lygiai
Savavaldžių automobilių technologija dar tik savo pradinėje stadijoje, tačiau ji sutinkama vis dažniau ir gali radikaliai pakeisti, kaip mes keliaujame iš taško A į tašką B. Automobiliai turi skirtingus autonomiškumo lygius nuo 0 iki 5.
• 0 lygis: Visas pagrindines funkcijas kontroliuoja žmogus.
• 1 lygis: Tokias sistemas kaip greičio palaikymas ir automatinis stabdymas gali valdyti automobilis.
• 2 lygis: Automobilis vienu metu gali valdyti bent dvi funkcijas kaip greitėjimas ir vairavimas. Tačiau žmonės reikalingi tam, kad jos veiktų saugiai.
• 3 lygis: Tam tikrose situacijose automobilis gali valdyti saugumo funkcijas, tačiau vairuotojas turėtų perimti valdymą po įspėjimo.
• 4 lygis: Tam tikrose situacijose automobilis yra pilnai autonomiškas, tačiau ne visose.
• 5 lygis: Automobilis yra pilnai autonomiškas visose situacijose.
Kaip veikia savavaldės transporto priemonės
Per pastaruosius kelerius metus technologijų ir automobilių gamintojai tobulino savavaldžių transporto priemonių sprendimus. Jų dizainas gali skirtis, tačiau dauguma savavaldžių sistemų jutiklių pagalba kuria ir naudoja savo žemėlapį, kuriame yra visa transporto priemonę supanti aplinka.
Integruota programinė įranga apdoroja šiuos duomenis, planuoja maršrutą ir siunčia nurodymus automobilio greitėjimo, stabdžių ir vairo sistemoms. Savavaldžiai automobiliai gali būti „sujungti į tinklą“. Taip jie gali komunikuoti su kitomis transporto priemonėmis arba, pavyzdžiui, naujos kartos šviesoforais.
Savavaldis „Hyundai IONIQ“ konceptas
Po sėkmingo bandomojo važiavimo Las Vegase, 2016 metais „Hyundai Motor“ Los Andžele „Automobility“ parodoje pristatė savavaldį IONIQ konceptą. Kitais metais jis buvo parodytas ir europiečiams Ženevos automobilių parodoje.
Dėka paslėptos LiDAR sistemos savavaldis IONIQ gali aptikti, kur tiksliai yra jį supančios transporto priemonės ir kiti objektai. Ji sumontuota priekiniame buferyje, o ne ant stogo. Dėl to automobilis atrodo kaip visos transporto priemonės, o ne nebaigtas prototipas.
Hyundai“ inžinieriai turėjo galimybę kiek įmanoma supaprastinti sistemas, nes LiDAR technologiją sujungė su serijiniame IONIQ naudojamu išmaniosios greičio palaikymo sistemos (angl. Smart Cruise Control) radaru ir juostų laikymosi asistento (angl. Lane Keeping Assist) kameromis.
Kartu su LiDAR savavaldžio IONIQ priekinis radaras gali nustatyti santykinį objektų greitį ir vietą. Tuo tarpu triguba kamera nustato atstumą iki pėsčiųjų bei atpažįsta kelio žymėjimą ir eismo ženklus.
„Hyundai Motor“ ir „Aurora“
Sausį „Hyundai Motor“ paskelbė apie savo strateginę partnerystę kartu su savavaldžių transporto priemonių technologijos lydere „Aurora“. Jie užsibrėžė tikslą iki 2021 metų pristatyti savavaldžius „Hyundai“ modelius. „Aurora“ kuriamos autonomiškumo technologijos bus įdiegtos į „Hyundai“ automobilius. Bendrovės kartu kurs techninę ir programinę įrangas automatiniam ir autonominiam vairavimui bei duomenų bazės paslaugas, kurių reikės 4 lygio automatizavimui.
Naujojo NEXO autonominio vairavimo potencialas
Dar šiemet spaudos konferencijos metu CES parodoje„Hyundai“ pristatė naująjį NEXO. Tai – naujosios kartos vandeniliu varomas elektromobilis su pirmąkart panaudotomis pažangiomis vairuotojo asistento sistemomis (angl. Advanced Driver Assistance Systems (ADAS). Jos praplės savavaldžių automobilių potencialą.
